ik

2 ik conj. žr. 2 iki: Daug vargų tėvams savo padarėm, ik bėginėt išmokom K.Donel. Ik tu gersi, ir aš nestosiu V.Kudir. Ik namo pareisim, bus vakaras B. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles, ik perkalbėjau savo jauną mergelę (d.) Ldvn. Nepaliausiu (tol gersiu), ik pagirias atgausiu (atsigausiu) B. Mes te stovėsim, ik visus pargalėsim JD1167. Nešiojo mane tėvas močiutė, ik mažą užaugino JV435. Ar tu pailsai, ar tu nuvargai, ik mane užauginai? Brz. Valdysi tu ..., ik sviets paliaus (pasibaigs) RD192. Įmetė jį kalinėn, ik užmokėtų skolą BtMt18,30. Pavargėliai valgys, ik privalgo BPI208. Galėsi eitie savo keliu, ik iš girės išeisi Jrk35. ^ Ik sulauksi, tai ir sustrauksi Rod. Ik saulė užtekės, rasa akis išės B.